Sparčiai tobulėjant technologijoms bei plečiantis įvairių verslo sričių įmonėms, ilgainiui ėmė augti poreikis greitai ir efektyviai spręsti kylančius ginčus tarp verslo subjektų. Kaip žinia, bylinėjimasis teismuose yra itin ilgas ir varginantis procesas, todėl verslininkams tai gali ne tik neatnešti norimo rezultato, bet ir sukelti nemenkų nuostolių. Dėl šių priežasčių vis labiau patrauklesnė ir populiaresnė opcija teisminiams ginčams tampa verslo ginčų ikiteisminė mediacija, kuri gali padėti operatyviai bei mažiausiomis sąnaudomis išspręsti iškilusį konfliktą.
Ką svarbiausia žinoti apie šį alternatyvų ginčų sprendimo būdą?
Verslo ginčų ikiteisminė mediacija – tai taikus verslo ginčų sprendimo procesas, nesant bylos teisme, kurio metu verslo subjektų ginče dalyvaujantis tarpininkas (mediatorius) padeda ginčo šalims rasti tinkamą ir abiejų šalių interesus tenkinantį sprendimo variantą. Taigi, verslo ginčų ikiteisminė mediacija nuo derybų iš esmės skiriasi tuo, kad mediacijos procese dalyvauja ne tik šalys, bet ir nešališkas, nepriklausomas tarpininkas (mediatorius), kuris moderuodamas mediacijos procesą padeda šalims konstruktyviai kalbėtis, formuluoti kiekvienos šalies poreikius bei interesus, tokiu būdu siekiant bendro susitarimo dėl iškilusio ginčo. Todėl ikiteisminė mediacija gali būti sekantis ginčo sprendimo etapas, nepavykus šalių deryboms.
Vienas iš verslo ginčų ikiteisminės mediacijos ypatumų yra tai, jog verslo ginčų mediacijos objektu įprastai yra ginčai dėl juridinių asmenų, kilę iš konkurencijos, prievolių, daiktinės teisės ar tarptautinių verslo teisinių santykių, dėl asmeninių neturtinių teisių ir intelektinės nuosavybės. Neteisminė mediacija vyksta rašytinio susitarimo tarp šalių pagrindu, o mediatorius pasirenkamas bendru šalių susitarimu. Mediacijos procedūra gali būti tarp šalių susitariama ir sandoriuose, iš anksto juose numatant mediaciją kaip privalomą ikiteisminį šalių ginčo sprendimo būdą (vadinama mediacijos išlyga). Taip pat į sutartį galima įtraukti ir konkrečius mediacijos vykdymo aspektus, tokius kaip mediacijos vieta, kalba, stilius, sankcijos už mediacijos išlygos nesilaikymą ir pan. Pažymėtina tai, jog mediacijos procesas grindžiamas savanoriškumo, konfidencialumo, mediatoriaus nešališkumo ir neutralumo, sąžiningumo bei kooperavimosi principais ir vyksta trim pagrindiniais etapais: mediacijos pradžia, mediacijos sesija ir mediacijos pabaiga. Jų metu mediacija gali būti vykdoma tiek bendrais, tiek ir atskirais susitikimais su šalimis. Procese gali dalyvauti ir ginčo šalių teisininkai. Visas mediacijos procesas iš esmės nėra formalus, todėl šalys gali laisvai pasisakyti dėl ginčo, išsakyti savo teisinę poziciją ir reikalavimus bei atskleisti savo interesus. Svarbu ir tai, jog kiekviena šalis bet kuriuo metu turi teisę pasitraukti iš mediacijos proceso arba taikiu tarpusavio susitarimu užbaigti verslo mediaciją.
Kuo ikiteisminė verslo ginčų mediacija naudinga?
Konfidencialu. Vienas iš svarbiausių verslo ginčų mediacijos privalumų yra tai, jog mediacijos procesas yra konfidencialus. Tai reiškia, jog visa sužinota ir surinkta informacija mediacijos procese yra slapta, t.y. ginčo šalys ir kiti mediacijos procese dalyvaujantys asmenys negali viešinti ar kitokiais būdais naudoti mediacijos procese pateiktą, surinktą ar sužinotą informaciją. Svarbu ir tai, jog tokia informacija negali būti panaudota kaip įrodymas teisme, o pats mediacijos procesas nėra protokoluojamas. Šiuo aspektu konfidencialumo pareiga ginčo šalims kyla nuo mediacijos iniciavimo pražios iki mediacijos proceso pabaigos. Taigi, konfidencialumas užtikrina viso mediacijos proceso slaptumą, o tai gali būti naudinga verslo subjektams, siekiant išsaugoti reputaciją ar išlaikyti neviešą iškilusio konflikto pobūdį tarp šalių.
Greita ir ekonomiška. Mediacija naudinga verslininkams ir tuo, jog lyginant su bylinėjimusi teismuose, mediacija yra kur kas greitesnė (susitarimas įprastai pasiekiamas per vieną ar kelis susitikimus) ir pareikalauja mažesnių kaštų. Verslininkams tai itin svarbu, nes ilgas ginčo sprendimas atitraukia dėmesį nuo pagrindinės veiklos. To pasekoje prarandamas laikas, o ilgas teismo sprendimo laukimas gali ne tik neduoti norimo rezultato, bet ir sukelti nuostolių įmonei. Todėl profesionalus ir patyręs mediatorius, gilindamasis į kiekvienos šalies interesus, gali padėti ginčo šalims greičiau ir efektyviau išspręsti ginčą, tokiu būdu išvengiant nepagrįstų nuostolių. Be to, vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog LR CPK nuostatos numato, jog nepasiekus susitarimo mediacijos procese, yra galimybė sutaupyti mokant mažesnio dydžio (75 proc. mokėtinos sumos) žyminį mokesį teismui už ieškinio pareiškimą.
Konstruktyvus ir tvarus laike ginčo sprendimas. Esminis verslo ginčų mediacijos privalumas yra tai, jog mediacijos procesas, skirtingai nuo teisminio proceso, yra orientuotas ne į šalių pozicijas bei teisinius reikalavimus, o į abiejų šalių interesų bei poreikių suderinamumą, t.y. mediacijos procese šalys skatinamos ieškoti konstruktyvių bei abi šalis tenkinančių ginčo sprendimo būdų, kuriais abi šalys iš esmės užbaigtų mediacijos procesą gaudamos maksimalią naudą (win-win principas). Toks sprendimas turi ir ilgalaikę perspektyvą, kadangi nei viena šalis nesijaučia pralaimėjusi, o pačių šalių priimti bendri ginčo sprendimai lengviau įgyvendinami, nes šalys pačios prisiima atsakomybę už pasiekto susitarimo rezultatą, įsivertindamos priimto sprendimo galimas naudas bei rizikas.
Verslo santykių tęstinumas. Mediacijai pasibaigus sėkmingai, santykiai tarp verslo subjektų tęsiami toliau, tokiu būdu išsaugant bendradarbiavimą. Tai itin svarbu, jei santykiai tarp verslo subjektų yra ilgalaikiai, trunkantys daug metų, todėl mediacijos procesas gali padėti ne tik išspręsti ginčą, bet ir išsaugoti verslo partnerių tarpusavio draugystę bei tolesnį bendradarbiavimą, taip pat atitinkamai išvengiant nepageidaujamų nuostolių, galinčių kilti dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo.
Savanoriškas dalyvavimas procese. Mediacija tarp verslo subjektų gali vykti tik tuo atveju, jei abi ginčo šalys sutinka dalyvauti mediacijos procese. Šis principas taip pat sietinas ir su laisvanorišku pasitraukimu iš mediacijos proceso bet kurioje mediacijos stadijoje, nenurodant jokių tokio pasitraukimo priežasčių.
Neformalus procesas. Labai svarbus mediacijos aspektas yra tai, jog visas mediacijos procesas nėra formalus. Šalys jame gali jaustis laisvai be jokios papildomos įtampos, nes sukuriama nedalykinė bendravimo aplinka.
Procesinė lygybė. Mediacijos procese abi ginčo šalys yra laikomos lygiavertėmis, todėl šalys neturi jokio galios pranašumo viena prieš kitą.
Alternatyvi ginčo sprendimo priemonė. Mediacijos būdo panaudojimas nepašalina verslo subjekto galimybės kreiptis į teismą, sprendžiant ginčą teisminiu būdu.
Remiantis paminėtais verslo ginčų mediacijos aspektais bei privalumais, galima daryti prielaidas, jog mediacija yra ypač tinkama tais atvejais, kai ginčo šalys yra ilgamečiai partneriai, juos siejo draugyste ir pasitikėjimu grįsti santykiai, taip pat tuo atveju, kai šalims reikia greito ir efektyvaus susitarimo, kuris gali pareikalauti nestandartinių bei kūrybiškų sprendimų. Tuo tarpu teismo sprendimas nebūtų lengvai nuspėjamas arba tokio sprendimo vykdymas būtų sudėtingas. Mediacija puikus pasirinkimas ir tuomet, kai verslo subjektai nenori viešumo, todėl teisminis ginčo nagrinėjimas nebūtų naudingas šalims. Taigi, akivaizdu, jog verslo ginčų mediacija yra perspektyvi ir išties naudinga alternatyva, lyginant su bylinėjimusi teisme, bei ateityje galėtų tapti pagrindine priemone tokio pobūdžio ginčams spręsti.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į „SEEKER LAW“ teisininkę Rūtą Sutkaitienę el. paštu info@seekerlaw.lt arba tel. +370 62392622.